Labradoro Retriveriu Veislynas

Ištrauka iš  Dr. Brigitte Rauth-Widmann knygos “Labrador Retriever” (Vokietija)

Mintys pries perkant šunį.

Labradoro retriveriai Yra stiprūs, temperamentingi ir protingi šunys, su didžiuliu noru dirbti, ir labai ištvermingi. Tai medžiokliniai šunys, savyje turintys paveldėtą savybę atnešti daiktus.

Prieš įsigydami Labradoro retriverį Jūs turėtumėte paklausti savęs: ar labradoras skirtas mums? Ar mums reikia šeimos šuns, ar sarginio šuns? Ar turėsiu jam pakankamai laiko?

Labradoro retriveris yra labai energingas šuo, todėl jam reikia nuolat sukurti iššūkius, ir užimti jį judesio ir energijos reikalaujančia veikla. Jis nuolat turi kontaktuoti su kitais šunimis.

Ar turėsite pakankamai vietos šuniui?

Labradoro retriveriai mėgsta nuolat būti su žmonėmis, todėl jam netiks atskirta nuo jūsų vieta, mažos patalpos. Jei vis dėl to norite, kad namuose nebūtų plaukų ir panašiai, privalote turėti didelį sodą, kuriame jis galėtų laisvai lakstyti.

Ar visi jūsų šeimoje sutinka turėti šunį?

Visi turi norėti šuns. Visi turi būti vieningi dresuojant jį. Sutarti kas neleidžiama ir kas galima, kas prižiūrės ir vedžios. Ar šeimos vaikai pasiruošę turėti šunį? Šuo ne žaislas. Vaikams galioja tos pat taisyklės kap ir suaugusiems bendraujant su šuniu.

Ar bus galimybė per atostogas pasiimti šunį su savimi?

Kelionės, bet taipogi atskyrimas šuniui sukels stresą.

Šuo neturėtų ilgai likti vienas. Jį reikėtų pratinti pradžioje nuo 3 iki 4 val., vėliau po truputi ilginti laiką.

Ką geriau rinktis mažylį, ar paaugusį šunį? Patinėlį ar patelę? Kur jį įsigyti?

Mažyliui reikės daugiau rūpesčio, ir valymo. Dantų dygimo periodas taip pat ne iš lengvųjų. Tačiau mažylį lengviau pratinti prie aplinkos, ir dresuoti nuo mažų dienų. Dresūra jauniems šuniukams yra taip pat žaidimas.

Didesnis šuo jau pripratęs prie švaros, nebekandžioja daiktų. Yra stipresnis, todėl nebereikia tiek daug priežiūros. Taičiau jei būdamas mažas jis nebuvo tinkamai auklėjamas, bus sunkiau perauklėti.

Bet kuriuo atveju pasitelkus kantrybę turėsite puikų šunį.

Patelės būna smulkesnės, švelnesnio charakterio, prieraišesnės.

Patinėliai reikalauja daugiau ryžto ir užtikrintos kontrolės iš šeimininko. Jie paprastai labiau linkę dominuoti. Fiziškai yra stipresni už pateles, ir stambesnio kūno sudėjimo.

Geriausia šunį pirkti ne iš gyvunėlių parduotuvės, bet išsirinkti pas veisėjus. Nuo veisėjo priklauso ne tik šuniuko sveikata, bet ir sugebėjimas mokytis. Šuniukai pradeda mokytis nuo pat pirmųjų savaičių. Tai ką jie sužino pačioje pradžioje lieka jų atmintyje visam gyvenimui, o vėliau išmokti dalykai greitai užsimiršta jei jie nekartojami.

Apsilankymas pas veisėjus:

Turėtumėte pasidomėti displazijos tyrimais, kaulų ir klubų rentegeno nuotraukomis, rainelės atrofijos tyrimų rezultatais. Sanarių bei akių ligos yra būdingiausios Labradoro retriverių ligos. Paklausinėkite ar niekas iš šunų neturėjo auglių, alergijos ir pan. Pirmiausia jums turėtų rūpėti ne šunelio išvaizda, bet sveikata. Šuns sveikata ir ateities sugebėjimai priklauso nuo jo tėvų sveikatos, nuo jų darbingumo, ar lengvai buvo dresuojami, nuo motinos instinktų (ar pakankamai rūpinosi šuniukais). Veisėjas neturėtų leisti svetimų žmonių prie šuniukų iki jiems sueis keturios savaitės.

Pabandykite žaisti su šuniukais. Nebijokite veisėjo paklausti apie jų charakterį, tai padės lengviau apsispręsti dėl šuns ir jūsų asmenybės suderinamumo. Ateikit pasižiūrėti šuniuko dar keletą kartų, nes skirtingu paros metu šuniukai elgiasi skirtingai. Nenustebkite, jei veisėjas jus taip pat išsamiai klausinės. Geram veisėjui turi rūpėti kas ir kaip augins jo šuniukus.

Išsirinkę šuniuką pasistenkite atsiimti jį aštuntąją jo gyvenimo savaitę. Sekančias tris savaites turėtum atšaukti susitikimus ir kitokią papildomą veiklą, nes šuniukui reikės viso jūsų laiko ir dėmesio. Paruoškite namus šuniuko atsiradimui. Jo kambaryje neturėtų būti nuodingų augalų, pasiekiamų smulkių daiktų kuriuos jis galėtų praryti. Parinkite jam vietą kiek toliau nuo radiatoriaus, kad jis galėtų pabūti ramybėje kai jam to reikės.

Turėsite įsigyti šepetį šuniui šukuoti, žirkles nagų karpymui, pora dubenėlių maistui ir vandeniui, parinkti vietą kur jis bus šeriamas.

Stebėkite, kad šuniukas per daug nepervargtų. Iki septinto jo gyvenimo mėnesio turėtume jo nepervarginti, neversti jo žaisti ir bėgioti jei jis to nebenori. Reikia mažylį saugoti, kad nešokinėtų nuo laiptų, neliptų aukštyn ir pan. Tačiau galite jį vedžioti kasdien po truputį, leisti žaisti su kitais šunimis stebėdami kad nepervargtų (pavargęs šuo lekuoja ir sėdasi ar gulasi).

Labradoro retriveris – darbinis šuo

Labai svarbu kad Labradoro retriveris būtų užsiėmęs. Tai gali būti žaidimas, bėgiojimas kartu, nešulių nešiojimas (žinoma nepervarginant šuns), ar tiesiog treniruotės. Šuniui svarbu kad jis „dirbtų“. Taip jis jaučiasi reikalingas, ir naudingas.

Kasdien prieš pašeriant šunį reikia jį pavedžioti, duoti atlikti kokią užduotį. Jei šuo „nedirbs“, jis taps nervingas, irzlus, nepaklusnus.

Tuštinimasis

Jei norite kuo greičiau išmokyti šuniuką tuštintis tam tikroje vietoje, atveskite ar nuneškite jį į tą vietą po kiekvieno pašėrimo, pažaidimo, miego. Gali tekti jį išnešti kas pusvalandį, tačiau tai padės šuniuką įpratinti tuštintis lauke per dvi – keturias savaites. Kai matote kad šuniukas intencyviai uostinėja grindis lyg ten ko nors ieškotų – tai ir yra momentas kai jis nori tuštintis. Neturėtumėte šuniuko bausti, kišti jo nosies prie išmatų, nes tai nepadės ir gali sukelti nepageidautinų šuns elgesio pakitimų.

Sveikas maitinimas

Šuniukui neužtenka vien mėsos, jiems taip pat reikia daug augalinio maisto. Taip pat svarbu kad užtektų mineralų ir vitaminų. Geriausia šerti subalansuotu specialiai šunims skirtu maistu. Galima sausą maistą išmirkyti, taip palengvinant jo virškinimą. Mirkyti maistą galima vandenyje arba nesūdytame buljone. Šuo visą laiką turi turėti geriamo vandens. Dienos dozė: 1kg. šuns svorio turi tekti 100g. vandens.

Neturėtumėte šuniui duoti žalios mėsos ir žalių kiaušinių, taip pat daug pieno, nes ypatingai suaugę šunys nevirškina laktozės esančios piene, tačiau galima duoti rauginto pieno produktus (varškę ir pan.). Taip pat negalima duoti daug gyvulių kaulų (skylantys kaulai gali sužeisti šuns gerklę, skrandį, gali sukelti viduriavimą ar vidurių užkietėjimą), į didelius kietus kaulus šuo gali nusilaužti dantis. Šuniui labai kenkia saldumynai, nereikia duoti maisto su daug prieskonių.

Jei keičiate maistą, turėtumėte jį keisti palaipsniui, nes staigus maisto pakeitimas gali sukelti virškinimo problemų.

Iki 16 sav. reikia šerti keturis kart per dieną. Toliau iki vienerių metų po tris kartus, vėliau du kartus. Kai šuo pasensta reikėtų jį vėlgi pradėti šerti mažesnėmis dozėmis bet dažniau.

Svarbu kad šuo nenutuktų, nes tai gali sukelti sveikatos problemų. Labradorai labai linkę į nutukimą. Jei pastebite kad šuo pradėjo tukti, mažinkite maisto normą kol jis taps geros formos.

Suėjus vieneriems metams šuo turi sverti nuo 28 iki 34kg (priklausomai nuo ūgio). Neleiskite šuniui prašinėti maisto kol jūs valgote. Nusiųskite jį į jo guolį kol pavalgysite. Jei šuo elgėsi gerai, pavalgę duokite jam kasnelį jo maisto.

Jei šuo atsisako ėsti – palikite maista penkiolikai minučių ir atimkite. Nekiškite maisto į jo burną ir kitaip neverskite šuns ėsti. Jei šuo neėda pora dienų veskite jį pas gydytoją.

Sveiko gerai prižiūrėto šuns kailis blizga, įpatingai žiemą, kai jis užsiaugina storą povilnę.

Kasdienė kailio priežiūra

Kasdien nuvalykite jo kailį su medvilniniu rankšluoščiu. Šukuokite su natūraliu šepečiu. Stiprus masažas rankomis stimuliuoja kraujo apytaką. Nešukuokite labradoro per stipriai kad nepažeistumėte povilnės.

Kaip ir dauguma šunų, Labradorai keičia kailį dukart per metus. Maždaug tris savaites matysite išslenkant daugybę plaukų. Kol šuo keičia kailį, reikėtų naudoti tankias šukas ar šepetį.

Šuns parazitai

Jei šuo turi blusų, reikėtų nuvesti jį pas veterinarą, kad šis parinktų tinkamą priemonę nuo parazitų. Taip pat išvalyti jo guolį ir visas vietas kuriose šuo būna, nes blusos lieka ten ir vėl gali užšokti ant šuns.

Taip pat svarbu šunį dehelmetizuoti. Vaistai nuo kirmėlių šuniukui iki pusės metų turi būti duodami kas mėnesį, vėliau kas tris mėn. Tai labai svarbu, nes šuo gali pernešti kirmėles ir žmogui. Dehelmetizavimas o taip pat kailio parazitų nakinimas yra efektingas tik tada, jei visi namuose esantys gyvūnai gauna gydymą tuo pačiu metu. (tiek šunys, tiek katės ir kt.)

Parazitų profilaktikai šuniui kasdien su maistu reikėtų duoti česnakų (skiltelę per dieną), o kailį įtrinti lavandų aliejumi.

„asmenine šuns higiena“

Reikia reguliariai pakirpti šuns nagus. Kai nagai per ilgi, jie gali sukelti netgi sanarių ligas, nes šuo pradeda statyti kojas kitaip nei turėtų. Kerpama tik skaidri nago dalis, svarbu nepažeisti gyvuonies.

Kas rytą reikėtų išvalyti akių kampučius šiltame vandenyje sumirkyta medvilnine servetėle.

Dantų priežiūrai reikia kad šuo turėtų pakankamai kramtalų. Taip pat galima valyti dantis šepetėliu ir specialia dantų pasta šunims.

Taip pat veterinaras turėtų pašalinti akmenis nuo jūsų šuns dantų.

Šuo turi 28 pieninius dantis, kurie pradeda kristi trečią – ketvirtą šuniuko gyvenimo mėnesį, ir visiškai pasikeičia į nuolatinius dantis iki šešių mėnesių. Jei matote, kad šuniuko pieniniai dantys kliba, tačiau neiškrenta ir trukdo augti nuolatiniams dantims, turėtumėte jį nuvesti pas veterinarą, kad šis juos ištrauktų.

Ausis reikia valyti rankšluosčiu, galima jį sudrėkinti. Jokiu būdu nevalykite giliosios ausies dalies ir nenaudokite pagaliukų su vata. Ausys turėtų būti gerai nusausinamos po kiekvieno maudymosi.

Saugokite sveikatą

Niekada nežaiskite su sergančiais šunimis ar su šunimis veterinarijos klinikoje. Nepamirškite laiku skiepyti. Jei keliaujate, pasidomėkite specifinėmis šunų ligomis šalye į kurią vykstate. Pvz.: Ispanijoje ir Italijoje yra pavojus užsikrėsti širdies kirmėle (dicrofilaria immitis).

Po maudymosi sušildykite šunį priversdami jį daug judėti. Šaltu metu laiku nelaikykite jo ilgai vandenyje kad neperšaltų plaučių ar šlapimo pūslės.

Jei šuo buvo gydomas antibiotikais, pabaigę kursą, trejetą savaičių duokite jam „lactobacilus“ bakterijų atstatančių skrandžio mikroflorą.

10 d. prieš vakcinavimą turite duoti šuniui vaistų nuo parazitų. Vakcinavimo dieną prieš vakcinavimą neduokite šuniui ėsti, kad po skiepo jis nesuviduriuotų.

Norint išvengti infekcijų, skiepyti būtina kasmet.

Be kitų ligų galima šunį skiepyti nuo laimo ligos ir boreliozės. Skiepas veikia iki pusės metų, tačiau jis saugo tik nuo kai kurių boreliozės rušių.

Stebėkite šuns išmatų spalvą ir skystumą. Didelis išmatų kiekis rodo kad maistas nėra gerai virškinamas. Skystos išmatos – dažniausiai dėl maisto, bet taip pat dėl parazitų, išgėrus jūros vandens ar prisiėdus sniego. Jei šuo stipriai viduriuoja, būtina kuo skubiau pristatyti jį veterinarui.

Jei šuo vemia ir vėl suėda išvemtą maistą, tai nereiškia kad kažkas blogai su jo skrandžiu. Nemažai labradorų taip mėgaujasi savo maistu antrą kartą.

Šuniui patekus į avariją, prarijus kokį daiktą ar apsinuodijus nedelsiant vežkite pas veterinarą. Padėkite šuniui kvėpuoti, ištraukite liežuvį lauk. Jei jis kraujuoja, rankomis ir audinio skiaute užspauskite žaisdą. Jei šuo nekvėpuoja, paimkite jo nosį į savo rankas sudarydami „vamzdį“ pridekite prie rankų savo lūpas ir švelniai pūskite orą į šuns šnerves.

Saugokite šunį kuo karščio ar saulės smūgio. Esant karštai oro temperatūrai nepalikite šuns saulėje ar uždarame automobilyje. Neskatinkite jo daug judėti, neperšerkite, duokite daugiau vandens, esant galimybei maudykite vėsiame vandenyje, apipilkite vandeniu krūtinę.

Ištikus saulės smūgiui, ineškite į vėsią patalpį, atvėsinkite krūtinę ir kojas vandeniu. Kai jo kvėpavimas ir širdies ritmas normalizuosis, nuvežkite pas veterinarą, nes po saulės/karščio smūgio gali atsakyti šuns inkstai.

Kad išvengti nelaimingų atsitikimų, dresuokite savo šunį ateiti tą pačią sekundę kai pašaukiate. Neleiskite žaisti ar maudytis su antkakliu. Nemaudykite šuns nežinomuose vandens telkiniuose (jis gali susižeisti jei ant dugno bus stiklų ir pan.) Nemėtykite šuniui atnešti nesaugių daiktų (spygliuoti pagaliai, buteliai ir t.t.)

Važiuodami automobiliu prisekite šunį diržu.

Kai einate šalia gatvės, visada naudokite pavadėlį.

Nešerkite kai jis bėgioja. Neleiskite ėsti per greitai, kad nepaspringtų.

Kad išvengti daugybės ligų

Veisėjai turėtų atlikti DNR tyrimus, ir jei šuo turi paveldimų ligų tikimybę (vėžys, displazija, katarakta, akių rainelės atrofija, raumenų atrofija), jis neturi būti naudojamas veisimui.

Ligos

Sužinoti ar šuo serga displazija reikia atlikti rentgeno tyrimą tarp 12 – 18 mėn.

Displazijai palankias sąlygas sudaro perdidelis sanarių apkrovimas augant (lipimas laiptais, šokinėjimas), viršsvoris, kalcio trūkumas ar perteklius, per greitas augimas dėl per daug baltyminio maisto. Taip pat per daug vitamino D3 maiste.

Jei paaiškėjo kad šuo turi dispalziją, turėtumėte subalansuoti jo svorį ir palaikyti jo gerą formą, neapkrauti jo per dideliu fiziniu krūviu, tačiau taip pat svarbu nepersistengti saugant šunį. Judėjimas jam labai svarbu: stiprūs raumenys sumažina apkrovimą sanariams. Gliukozaminas ir Kondrotinas taip pat padės kontroliuoti ligą.

Kita paveldima liga vėžys. Į rizikos grupę papuola kalės kurios nėra sterilizuotos. Taip patinai kurių sėklidės nėra nusileidę.

Taip pat labradorams pasitaiko kad jie turi poodinių auglių, tačiau dažniausiai tai nėra piktybiniai augliai, tik riebalų sankaupos kurias reikėtų pašalinti.

MOKSLAI

Pati pradžia

Nieko jūsų šuniui nėra blogiau nei šeimininkas nesugebantis būti lyderiu.

Nuo pat pirmos dienos turite šuniui suprantamu būdu kantriai išaiškinti taisykles. Ne žiūrint į tai kad Labradoras yra pasiruošęs dirbti ir yra labai sumanus, ne visada viskas vyksta sklandžiai. Vienas Labradoras gali mokytis greičiau nei kitas. Tai priklauso nuo paveldimumo, nuo šuniuko kūdikystės. Pirmųjų šešiolikos savaičių patirtis yra svarbiausias pamatas tolesniems šuniuko mokslams. Todėl suteikite savo šuniukui galimybę pažinti jo aplinką ir gauti kiek įmanoma daugiau teigiamos patirties. Atsargiai supažindinkit jį su skirtingomis situacijomis, daiktais ir gyvūnais kurie sups jį visą likusį gyvenima. Skatinkite ir apdovanokite jį kai jis bus ramus ir savimi pasitikintis. Veskitės jį į miestą ir vietas kur yra daug žmonių. Kuo daugiau jis išgyvens šiuo periodu, tuo daugiau naudos turėsite ateityje. Šiomis dienomis taip pat veskite jį pas veterinarą, paskatinkite jį ten kasneliu, kad jis susietų šią vietą su malonia patirtimi.

Nepervarginkite jo. Išmokite atpažinti kai jūsų šuo pavargęs ir darykite pauzes.

Per šį ankstyvąjį laikotarpį, šuniukas turėtų pažinti ne tik daugybę žmonių, bet ir visokių veislių šunų. Žaidimų laikas su šunimis labai svarbus. Jo metu šuniukas išmoksta atpažinti šunų kūno kalbą, kontroliuoti savo stiprumą.

Skatinkite kiekvieną pageidautiną šuniuko poelgį, bet būkite atsargūs: neskatinkite šuns blogo elgesio. Jei šuo elgiasi agresyviai ar padaro kažką nepageidautina, negalima jo ramini švelniu prašančiu tonu ar glostant – tai šuo priima kaip skatinimą ir pagyrimą, todėl ir toliau elgsis netinkamai.

Po truputį mokykite šuniuką būti vieną: iš pradžiū po keletą minučių, po to palikinėkite ilgesniam laikui. Geriauia kai šuo pavargęs po pasivaikščiojimo palikti jį guolyje. Griežtai reikia vengti „atsisveikinimo ceremonijų“. Tiesiog išeikite iš kambario natūraliai ir be emocijų lyg eitumėte į kitą kambarį. Jausmingi atsisveikinimai ir dramatizavimas šuniui sukelia stresą, paliekamas jis pradeda jaustis nesaugus, nes jaučia kaip jūs jaudinatės.

Aiškiai suformuokite šuniui ribas, ir visa šeima turi laikytis tų pačių taisyklių. Jei vieni šeimos nariai leidžia, o kiti draužia, šuo sutrinka ir nebežino kaip jam elgti, galiausiai nebeklauso nei vienų nei kitų.

Neleiskite šuniui kandžiotis.

Labradoro retriverio treniravimui niekada nenaudokite baudimo sukeliant skausmą.

Treniruotės turi būti paremtos pasitikėjimo ir pagarbos skatinimu.

Stebėkite atidžiai šunį ir išmokite pažinti jo kūno kalbą ir mimiką.

Jei šuo prasikalsta sugriebkite jį už pakarpos – taip elgiasi dominuojantys šunys, ir jūsų šuo supras kad jūs esate dominuojantis lyderis. Tačiau jūsų šuo nesupras jei jį mušite, kišite nosį į išmatas ar ilgam uždarysite kambaryje. Geriausiai šuo supranta kai komandos duodami tais pat žodžiais ta pačia intonacija ir tais pat judesiais. Nereikia kartoti komandos daug kartų.

Mokykite šunį tik būdami geros nuotaikos.

Išvykdami atostogauti nepalikite labradoro šunų viešbutyje. Labradorai sunkiai perneša išsiskytimą su šeima, todėl palikimas nepažystamoje aplinkoje jiems didelė ir skausminga trauma. Pasistenkite palikti savo šunį su jam jau pažįstamais žmonėmis, šeimos nariais.