Labradoro Retriveriu Veislynas

Mano šuniuko linksmiausia

IŠDAIGA...

Mes, kaip ir visi kiti, kurie prisiekė mylėti, prižiūrėti ir nepalikti iš Kopos veislyno pasiimto Labradoro Retriverio šuniuko savininkai... turime savo mažąją padaužą... ;) Bet kuris, kurio tik paklaustum turinčio toki mažyli, atsakytų tą patį : jam sutramdyti reikia daug valios ir kantrybės:) Kažkas yra labai teisingai pastebėjęs, kad šie šunys, kaip trimečiai vaikai, kurie niekados neišaugs;)

Mūsiškė išdykėlė vardu Gata. Šį vardą ji gavo tik ką gimusi. Daugumai vardas atrodo keistas, negirdėtas... Tiesą pasakius tokio ir norėjome, kad niekas daugiau tokio neturėtu, tik mes... ;) O dabar rašau ir galvoju... Šunybių tiek daug, o jei rašyčiau visas išeitų visa knyga. Ech, mama siūlo aprašyti kaip buvo „šakės“ šiukšliadėžeiJ

Karta mama nuėjo maudytis, o aš, kaip ir kiekvieną vakarą „ilsinau“ akis prie kompiuterio. Sesė Akvilina dūko su Gata, tik girdžiu Akvilina rėkia: „Ieva, ateik, žiūrėk ką Gata padarė!!!“ Nuskubėjusi į koridorių, matau kaip ateina Gata, užsimaukšlinusi ant kaklo šiukšlių dėžės dangtį, ir į jį įstrigusi... Nubėgusi pasiimti fotoaparato, spėju padaryti keletą nuotraukų :

tai tikras įrodymas... ;)))) Nemažai vargo teko įdėti, kol išvadavome savo „mergaitę“ iš tokios „apykaklės“J

O jei paminėjus dar keletą jos smulkių „žygių“, tai mūsų virtuvės grindys atrodo nepakartojamai:

O ir sienos, tokiu niekas neturi, nes tai „vienetiniai“ Gatos meno darbai ;)

;]***

Tikriausiai nieko nenustebino tokios foto, juk jie visi tokie išradingi, tokie unikalūs ir kartu tokie nepakartojami...ir koks nekaltas pasididžiavimas švyti jų akutėse, kad ir dėl tokių „darbelių“, tad esi priverstas kartu išaugti iš šių mažų išdaigų;) Tad visiems linkiu kantrybes su mažaisiais mūsų draugais ;]*

Ieva (12m.)